[admin] Žolinės vainikų pynimas Punskas

Žolinės vainikų pynimas Apie Žolinės vainikų pynimą mūsų krašte etnografę Aldoną Vaicekauskienę kalbina Sigitas Birgelis. Žolinė — tai šventė tarp vasaros pabaigos ir rudens darbų pradžios. Apie jos krikščioniškąjį aspektą pasakoja legenda, kad atidarius Švč. Mergelės Marijos karstą rasta tik daug nuostabiausių gėlių. Rytų ir Vakarų Bažnyčiose Marijos Dangun ėmimo šventė yra minima nuo XVI a. Dar ir dabar moterys ir merginos, eidamos į Punsko Žolinės atlaidus, nešasi į bažnyčią gėlių puokštes. Seniau puokštėje buvo rūtų, vaistažolių, javų varpų, — šiuo metu vyrauja darželio gėlės. Pasak Aldonos Vaicekauskienės, iki 1970-ųjų metų, kol dar Punske nebuvo įsigalėjęs vainikų pynimas, į puokštes būdavo įmaišoma ir javų varpų. Pašventintas rugių, miežių, avižų ar kviečių varpas sutrindavo, o grūdus suberdavo į sėjamus javus, kad juos apsaugotų nuo krušos ar sausros ir kad būtų geresnis derlius. Punsko Žolinės atlaidus apie 1970-uosius metus išpopuliarino Punsko parapijos klebonas kunigas I. Dzermeika. Jis organizavo procesiją, kurios dalyviai vilkėjo tautiniais drabužiais. Ir dabar procesijoje dalyvauja pasipuošęs tautiniais drabužiais jaunimas. Tai Punsko ansamblių dalyviai ir lietuviškų mokyklų mokiniai. Tokios procesijos pasižiūrėti atvyksta žmonių iš tolesnių Lenkijos regionų. Žolinės vainikai — tai labai trapus, trumpalaikis liaudies menas, kuris nėra kaupiamas ir dokumentuojamas. Per 37 metus nupinta daugybė vainikų, kurių nieks nėra visų nei suskaičiavęs, nei aprašęs