[lala] meile,..ta, kuri wercia galvoti apie sawizudybe…

[Noriu susipažinti]

sweiki..tiesa sakant nesitikiu kad mano begrimzdanti pasauli isgelbes vienas ar viena is jusu, tiesiog noriu papasakoti jums, kad ne jums vieniems taip buna…tai juokinga ir kvaila..kad kvaila, suprantu ir pati, o juoktis is to dar kolkas nesugebu…tai wa, mylejau vaikina.viskas prasidejo kazkur pries 3men.as ji pamaciau ir jis man kazkuo patiko.bet del jo perdaug nesukau galvos, jis buvo vienas is simto vaikinu kurie mane kazkuo trauke.mes vienas kita pamateme klube, pasokome kartu ir viskas, tuo ir baiges.bet atejo kitas penktadienis, mes vel susitikom..taip ir prasidejo..tada is draugiu suzinojau kad jam patinku, kad jis manim domisi…mes suipazinom, bet nelabai bendravom..susitikdavom tik klube..po kiek laiko pradejau jausti, kad jis kuo tokiau tuo labiau issiskiria is kitu,kad kuo toliau tuo dazniau apie ji galvoju…su juo laiminga nebuvau,-kaip supratau nuo pradziu, jis manim naudojos..naudojos kaip zaislu…nemegstu saves girt ar kelt i virsu, bet esu gana grazi…jam to ir reiejo,jis tenorejo pasimaivyt pries draugus, pries buvusias merginas,norejo manim manipuliuoti, ir jam tai pavyko…mane mylejo daug kitu vaikinu, o as buvau kaip akla, pamisus, maciau tik ji, daugiau nieko…nors jam nerupejau,jis man niekada nieko grazaus nerasydavo,vistiek…mylejau ji…per tris menesius musu bendravimo pazinau ji geriau nei save pacia..atsiskleide visos jo puses…jis man daugybe kartu sake kad jam nepatinku kaip mergina, tik kaip drauge, kad mes niekada niekaip negalesim buti kartu…taippat daznai pykomes..bet susitaikem..aisku tik per mane…lindau jam i akis zinodama, kad jam manes nereikia…per paskutinias savaites mes pradejau geriau bendraut,sutikau likti draugais, nors plyso sirdis,nors negalejau ziuret i ji kaip i drauga, tik kaip i svajone…jis vos pakviesdavo-lekdavau pas ji, darydavau viska kaip jis noredavo…del to kilo nezmoniskos problemos su tevais ir mokykloje…jis mane kvailindavo tiesiog draugu ir draugiu akyse,o as tik nuleisdavau akis ir tyledavau…nesuprantu, man protu nesuvokiama kaip galejau taip zemai pulti, zemintis pries zmogu, kuris nesugeba manes ivertinti…na bet be viso sito jis man kartais parasydavo…atsiusdavo bucini, o as budavau tokia laiminga…mano protas zinojo-nieko ir niekada tarp musu nebus, bet…sirdyje dege wiltele…kuri wakar buvo sutrypta…mano drauge su juo kalbejo..ir jis pasake kad jam tikrai nepatinku…kad jo visiskai netraukiu..wakar zliumbiau wisa nakti…tiksliau tie trys menesiai su juo,buvo asaros…skausmas…o jam-zaidimas…vakar pagaliau `atsiciuchinau`ir supratau kokioj bedugnei esu…kaip save nuzeminau, ir kokia beverte tapau…men teliko dekoti Dievui kad tai suvokiau vakar, ir gal per baisias kancias sugebesiu ji pamirsti, nes jei nebuciau suvokus vakar, galbut nebuciau suvokus niekada…gal jis butu privedes mane prie savizudybes…bet as susiemiau…tik nezinau ar ilgai susilaikysiu, nes ji matysiu kiekviena penktadieni, klube…matysiu su kitom..ir vel sugrysiu i ta kosmara…i ta kankyne…o jo akyse teliksiu nieko nevertu daiktu…

kiap kvaila…noreciau nusijuokti is sios eilines paaugles meiles istorijos, bet…kazkodel vietoj juoko nenustojamai byra asaros…bet tikiuosi, kad kadanors pakilsiu is sios bedugnes…