[admin] Alfa.lt konferencijoje režisierius Vidas Bareikis

„Meilė yra… Visai neseniai važiavome iš koncerto ir su grupės vaikinais apie tai šnekėjome, – prabilo jaunasis režisierius Vidas Bareikis vos prieš kelias dienas grįžęs iš Rusijos, kur atsiėmė diplomą. – Tai buvo trijų vedusių vyrų nuomonė. Padarėmė išvadą, kad tai yra chemija…“ Vaikinai išfisosofavo, kad ji gali kilti bet kada ir tarp bet ko. „Kažkuo susižavi ir sakai „Aš myliu“, anksčiau ar vėliau tasai susižavėjimas dings, kai judu suprasite, kad pats nesi tobulas ir kitas žmogus nėra tobulas, geriausias ar gražiausias, – kalbėjo V. Bareikis. – Tada jau įsijungia ta antroji… Nežinau, ar tai toji tikroji meilė, bet ja galima vadinti tolerancija, vienas kito supratimu ir… Prisitaikymas — ne tas žodis. Ai, ta meilė“. Ne vien apie meilę buvo kalbama su V. Bareikiu. Režisierius išdėste savo mintis apie šiuolaikinio teatro tendencijas bei pasidalino savo artimiausiais planais. „Visada noriu grįžti į Lietuvą ir čia viską daryti. Lietuvai – tai bazė, namai, kuriuose yra geriausia. Salygos yra, tačiau reikia ryžto. Jo reikia nemažai. Juk niekas nėra padėta ant lėkštutės. Toks jau tasai lietuviškas mentalitetas – niekas lėkštutės nepadeda po nosimi, visi ją kelia kuo aukščiau“, – šypsojosi režisierius. Paklaustas, ar jaučiasi reikalingas Lietuvoje, V. Bareikis kiek susimąstė. „Lietuvoje tu esi reikalingas tiek, kiek pats manai esąs reikalingas. Steve’as Jobsas yra pasakęs: „Tu keiti pasaulį tiek, kiek turi „naglumu“ pasakyti, kad jį keiti. Tas pats galioja ir Lietuvoje